-
Ką reiškia reitingo šypsnys konservatoriams? Ramunė Sotvarienė, lrt.lt
- 2010/02/24
- Nuo juodžiausios krizės pradžios praėjo daugiau nei metai. Sunkmečiu toks laikotarpis prilygsta amžinybei. Bet šalies gyventojai, spontaniškai ieškoję atramos, neįžvelgė kitos patikimos varančiosios politinės jėgos.
Politinių žaidimų perpildytoje erdvėje savo linijos nekeičiantis premjeras ir konservatoriai pradeda suteikti stabilumo pojūtį. Ko gero, jau galima teigti: nuoseklus pasirinktos ekonominės politikos laikymasis, principingas jos gynimas, jog yra daroma tai, kas būtina valstybei kaip visumai, sukūrė retą situaciją.
Vis dar garsiai ir plačiai skambantys neigiami vertinimai nebeturi lemiamo vaidmens. Galbūt tai visuomenei tiesiog atsibodo.
-
A. Butkevičius: opozicija nemiega. Kalbina Vytautas Beniušis, Vilniaus diena
- 2010/02/13
- V. Beniušis:
„Opozicija nuolat „tarkuoja“ Vyriausybę, kad ši blogai dirba, žlugdo verslą. Tačiau pastaruoju metu Vyriausybė sulaukia vis daugiau pagyrimų iš Europos Komisijos, užsienio ekonomikos ekspertų. Tai kaip čia yra?“
A. Butkevičius:
„Tikrai negirdėjau užsienio ekonomikos ekspertų teigiamų Lietuvos Vyriausybės vertinimų. <...>“
Spaudos tarnybos informacija:
JAV iždo sekretorius (finansų ministras) Timothy F. Geitneris apie Vyriausybės vykdomą griežtą taupymo politiką (2010 m. vasaris):
„Toks žingsnis Lietuvos Vyriausybei buvo sunkus, bet tai buvo – drąsus, atsakingas ir teisingas žingsnis. Žaviuosi tuo, ką jūsų Vyriausybė nuveikė praeitais metais“.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinio direktoriaus pavaduotojas Johnas Lipsky (2010 m. vasaris):
„Labai sudėtingoje krizės situacijoje Lietuvos valdžios institucijos priėmė reikšmingus ir ryžtingus sprendimus, kurių dėka buvo sušvelninta pasaulio finansų krizės įtaka bei susigrąžintas tarptautinių investuotojų pasitikėjimas Lietuva“.
Europos Komisijos narys J. Almunia (2010 m. sausis):
„Noriu pagirti Lietuvos valdžios institucijas ir jos žmones už ypatingas pastangas mažinant biudžeto deficitą bei išlaikant makroekonominį stabilumą šios pasaulinės krizės metu: tai pareikalavo daugybės sunkių sprendimų.“
Europos Komisija (2009 m. lapkritis):
„Lietuvos Vyriausybė ėmėsi neabejotinai tinkamų žingsnių ir priemonių kovodama su ekonomikos nuosmukiu.“
Už pramonę atsakingas Europos Komisijos narys Günter Verheugen (2009 m. rugsėjis):
„Lietuvoje įgyvendinamas Ekonomikos skatinimo planas yra labai geras. Manau, kad jis turi labai geras perspektyvas.“
-
"Standard & Poors" pagerino Lietuvos reitingo perspektyvą. BNS
- 2010/02/03
- Tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poors", teigiamai vertindama Lietuvos jau įgyvendintas bei tęsiamas biudžeto konsolidavimo priemones ir siekį išlaikyti stabilų lito kursą, pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš neigiamos į stabilią.
"Standard & Poors" kreditų analitikas Frankas Gillas: "Vyriausybė ėmėsi ryžtingų konsolidavimo priemonių, dėmesį skirdama atlyginimų, pensijų ir išlaidų mažinimui 2009-2010 metais. Tai pagerins ilgalaikį Lietuvos valstybės finansų tvarumą, ypatingai įvertinus demografines tendencijas“.
-
BVP augimo prognozės: turime vilties. Eduardas Eigirdas kalbina Gitaną Nausėdą, žurnalas „Valstybė“
- 2010/02/01
- G. Nausėda: "Gal skambės truputį paradoksaliai, bet manau, kad itin „kieta“ ir ribojanti Lietuvos fiskalinė politika atlieka vieną reikšmingą funkciją – stabilizuoja valstybės finansus. Esu įsitikinęs, kad šalyje, kurios finansų sistema griūva, negali būti ir stabilaus verslo. Verslas, nors ir sukaustytas nepopuliarių sprendimų, bent jau nesusiduria su lito devalvavimo ar valstybės bankroto rizika, kuri praėjusių metų pradžioje buvo gana reali. Tuomet viskas priklauso nuo verslininkų gebėjimo rasti naujų rinkų, patikimų prekybos partnerių ir t. t. Neapgaudinėkime savęs, juk alternatyvios ekonominės politikos receptai – mažinti mokesčius, didinti viešąsias išlaidas – būtų lėmę dar didesnį biudžeto deficitą, valstybės skolą ir aukštesnes palūkanų normas. <...>
Dabar yra labai daug pagrįstos ir nepagrįstos esamos ekonominės politikos kritikos, tačiau šioje nepasitenkinimo lavinoje matau labai mažai racionalių siūlymų, kaip galima būtų daryti kitaip. Jei tų idėjų ir yra, jų įgyvendinimas paprastai lemtų dar didesnį biudžeto deficitą ir valstybės skolą."
-
Europos Komisijos nario J. Almunios pareiškimas apie Lietuvą
- 2010/01/27
- „Noriu pagirti Lietuvos valdžios institucijas ir jos žmones už ypatingas pastangas mažinant biudžeto deficitą bei išlaikant makroekonominį stabilumą šios pasaulinės krizės metu: tai pareikalavo daugybės sunkių sprendimų. Vyriausybė ėmėsi esminių konsolidavimo priemonių 2009 m. bei patvirtinusi 2010 m. biudžetą; tai padėjo pagerinti Lietuvos ekonomines perspektyvas. Tačiau pavasarį bendrai ekonominei padėčiai pablogėjus labiau nei tikėtasi, Komisija siūlo Tarybai vieneriems metams, iki 2012 m., pratęsti terminą, iki kurio Lietuva turėtų atitaisyti perviršinį biudžeto deficitą. Biudžeto konsolidavimo priemonių reikės laikytis dar kurį laiką, kad ateityje būtų užtikrinta tvirtesnė ir tvaresnė ekonomika. Mes taip pat pritariame vyriausybės planams tęsti struktūrines reformas, kurios būtinos konkurencingumui stiprinti ir išlaikyti. Raginu Lietuvą toliau žengti šiuo keliu, nes jai jau pavyko pasiekti rezultatų – išaugo investuotojų ir rinkų pasitikėjimas; juo eidama Lietuva galės per priimtiną laikotarpį atitikti euro įvedimo sąlygas“, - sakė už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Joaquinas Almunia.
-
Verslas nėra kasa, mokanti už valdžios klaidas. Interviu su Sigitu Besagirsku, Veidas
- 2010/01/25
- Iš Lietuvos pramoninkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko interviu dienraščiui „Veidas“, 2010 m. Nr. 4.
„Jau buvome dukart apgauti šios Vyriausybės: ji nesilaikė ir Vyriausybės programoje, ir Ekonomikos skatinimo plane prisiimtų įsipareigojimų. Dabar apgauti trečiąkart: pasirašydama nacionalinį susitarimą, Vyriausybė žadėjo neįvesti naujų ir nedidinti esamų mokesčių, bet nuo sausio 1 d. dvigubai padidintas mokestis už žemės išteklių naudojimą, apmokestintos natūra gaunamos pajamos <...>
Ši Vyriausybė paveldėjo labai blogą situaciją, ir Andriui Kubiliui buvo galima kabinti medalį, nes ne kiekvienas ryžtųsi imtis tvarkyti tokį liūną“.
Spaudos tarnybos komentaras:
Vyriausybė laikosi Nacionaliniame susitarime, kurį su socialiniais partneriais pasirašė 2009 m. spalio 28 d., įtvirtinto įsipareigojimo iki 2011 metų nepriimti jokių naujų sprendimų dėl galiojančių mokesčių tarifų didinimo ir neįvesti naujų mokesčių. P. S. Besagirsko minimi mokesčių už žemės išteklių naudojimą pakeitimai buvo priimti Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. liepos mėn. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai dėl pajamų natūra taip pat buvo priimti Lietuvos Respublikos Seimo tą patį 2009 metų liepos mėn., jų įsigaliojimą atidedant iki 2010 sausio 1 d.
A. Kubiliaus Vyriausybė vykdo savo Programą, taip pat nuosekliai įgyvendina Ekonomikos skatinimo planą. Plano įgyvendinimas 2009 m. šalies BVP nuosmukį sumažino 5 procentiniais punktais. Lietuvoje, kuri įgyvendina ESP, ūkio recesija tęsėsi 4 ketvirčius (Latvijoje 6, Estijoje 7).
-
Savaitės komentarai, TV3
- 2010/01/03
- Laidoje dalyvavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė paklausta, ar dabartinis Premjeras Andrius Kubilius galėtų būtų keičiamas dabartine Seimo pirmininke Irena Degutiene, atsakė: „Premjeras atlieka tą sudėtingą ir juodą darbą, kuris būtinas krizės metu. Nemanau, kad reikėtų sukeitinėti žmones".
-
Panorama, LTV
- 2010/01/02
- Apie didžiausius skaudulius ir sunkumus politikai moka kalbėti ir su šypsena. Visus praėjusius metus LTV „Panoramos“ žurnalistai atidžiai sekė, ką kalba Lietuvos politikai. Tarp didžiausių šmaikštuolių jie įvardijo ir Premjerą Andrių Kubilių.
Iš Premjero A.Kubiliaus spaudos konferencijos 2009 birželį (vaizdo įrašas)
-
Laborantas laborantui nelygu. Rimantas Varnauskas kalbina profesorių Bronių Petrėtį, Lietuvos žinios
- 2009/12/31
- Žinomas Lietuvos fizikas profesorius Bronius Petrėtis, kartu su A.Kubiliumi paskelbęs apie tris dešimtis mokslo darbų, primena, kad iš šimtinę siekiančios 1979-ųjų fizikų laidos tik 5 ar 6, t. y. gabiausieji, buvo palikti katedroje. Ir visi be išimties savo karjerą pradėdavo nuo laboranto darbo, tarp jų ir A. Kubilius.
„Tai buvo retas atvejis, kai kolegos skaičiavimais, tyrimų rezultatais pasitikėdavau šimtu procentų, niekada netikrindavau“, - buvusio laboranto, virtusio įtakingu komentatoriumi, prasimanymais „apie negabų laborantą“ stebisi B. Petrėtis. - Jis tikrai buvo gabus, turėjo fizikams būdingą ir būtiną loginį mąstymą. Tačiau tuo pat metu buvo ir be galo sąžiningas, kuklus.“
Klausiamas, ar taip (per)giriamas buvęs studentas ir kolega A. Kubilius neišbarstė tų visų savybių, B. Petrėtis tvirtina visko girdėjęs apie premjerą, tačiau niekas jo nekaltinęs nesąžiningumu. „O sąžinės šiomis dienomis daug kam trūksta. Tik norėčiau palinkėti A. Kubiliui daugiau drąsos - jis per daug kuklus, inteligentiškas", - apie savo buvusį mokinį sako profesorius.
-
Nepopuliarios valdžios metai. Vladimiras Laučius kalbina agentūros „Viešųjų ryšių partneriai” direktorių Mykolą Katkų, Lietuvos žinios
- 2009/12/31
- M. Katkus: "Manau, daug kas priklauso nuo ekonomikos būklės, taip pat nuo žmonių sąmoningumo pokyčių. Viena yra sočiam sėdėti priešais televizorių ir visus politikus vadinti šmikiais, bet visai kas kita - susimąstyti apie politiką ištikus krizei. Kaip sakė vienas reklamos ekspertas, per krizę žmonės ima daugiau galvoti, o tai yra geras dalykas.
Savo ruožtu šie mąstysenos pokyčiai veikia ir žmonių politines nuostatas. Iki šiol valdžia visada buvo nepopuliari, kad ir kaip atrodytų ekonominiai reikalai. Formuota nuomonė, esą valdžia visuomet ko nors nepadaro, todėl yra bloga. Dabar atsiranda prielaidų susidaryti vakarietiškai mąstančiai visuomenės grupei, kuri premjerą ir Vyriausybę vertins pagal tai, kaip jiems seksis susidoroti su krizės iššūkiu.
Nedrįsčiau tvirtinti, jog dabartinis premjero nepopuliarumas užprogramuotas ilgam. Juolab kad ir šiandien esama nemažai žmonių, mąstančių taip: "Nemyliu Kubiliaus, bet jis viską daro teisingai."
