Apie projektą „Valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimas (VORT)"

Ministro Pirmininko tarnyba 2009-2012 metais įgyvendino projektą „Valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimas (VORT)“, kuriuo buvo siekiama viešajame sektoriuje įdiegti į rezultatus orientuoto ir įrodymais pagrįsto valdymo elementus, pasitelkiant sėkmingą tarptautinę praktiką. Projekto metu buvo sukurti ir įdiegti vieni iš svarbiausių į rezultatus orientuoto ir įrodymais pagrįsto valdymo įrankių – veiklos rezultatų stebėsenos sistema, programų vertinimo ir funkcijų peržiūros priemonės bei poveikio vertinimo sistema. Šios įgyvendintos iniciatyvos skirtos Vyriausybės ir jai atskaitingų institucijų veiklos kokybei didinti ir stiprinti atskaitomybę už rezultatus. Projekto dėka buvo sukurti nauji veiklos valdymo ir stebėsenos IT sprendimai, sukurti metodiniai dokumentai ir ypač didelis dėmesys buvo skiriamas administracinių gebėjimų didinimui, o tuo pačiu ir valdymo kultūros kaitai. Nors sukurtų įrankių sėkmingam taikymui dar reikės laiko ir patirties, tačiau jau šiuo metu yra sudarytos reikiamas sąlygos valdymo orientavimui į rezultatus ir paskatos siekti geresnių veiklos rezultatų.

Projektas buvo įgyvendinamas kartu su Finansų ministerija ir finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vertė – 7,9 mln. lt.

VORT projekto etapai

1. Vyriausybės veiklos rezultatų stebėsenos sistemos tobulinimas:
♦ Strateginių veiklos planų įgyvendinimo rezultatų stebėsenos koncepcijos ir jos įgyvendinimo plano parengimas;
♦ Vertinimo kriterijų, reikalingų rezultatų stebėsenai, tobulinimas (vertinimo kriterijų metodikos parengimas ir mokymų organizavimas);
♦ Bendros informacinės stebėsenos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Finansų ministerijoje.

2. Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros ir biudžeto programų vertinimo tobulinimas:
♦ Funkcijų peržiūros ir biudžeto programų vertinimo metodikų parengimas;
♦ Funkcijų peržiūros ir biudžeto programų vertinimo metodikų išbandymas ministerijose ir mokymų organizavimas.

3. Sprendimų projektų poveikio vertinimo sistemos tobulinimas:
♦ Sprendimų poveikio vertinimo metodikos papildymas ir baigiamojo vertinimo metodikos parengimas;
♦ Išplėstinių sprendimų poveikio vertinimų atlikimas, išbandant metodikas;
♦ Mokymų programos dėl poveikio vertinimo metodų ir metodikų taikymo parengimas ir mokymų vykdymas.

STEBĖSENOS SISTEMOS TOBULINIMAS

Vykdant VORT pirmąjį etapą 2011 metais Finansų ministerijoje įdiegta Stebėsenos informacinės sistema (SIS), kurios tikslas – padėti užtikrinti reguliarią Vyriausybei atskaitingų institucijų veiklos rezultatų stebėseną, sudarant sąlygas automatiniu būdu pateikti veiklos rezultatų duomenis, analizuoti juos įvairiais pjūviais ir bet kuriuo metu per vieną prieigos tašką matyti institucijų veiklos rezultatus. Nuo 2012 metų kas ketvirtį Vyriausybei atskaitingos institucijos teiks informaciją į SIS apie vykdomą veiklą ir tai suteiks galimybę Ministro Pirmininko tarnybos ir kitų institucijų analitikams operatyviai stebėti jų veiklos rezultatus, apie juos informuoti savo vadovus ir Vyriausybę. Tokiu būdu bus užtikrinamas savalaikis informacijos pateikimas sprendimų priėmėjams. Be kita ko, sukurtos SIS pagalba bus efektyviau koordinuojama tarpinstitucinė veikla – jos planavimas, įgyvendinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus. Tai ypač aktualu planuojant ir atsiskaitant už Vyriausybės prioritetinių darbų įgyvendinimą. Svarbu paminėti, kad daug analizei ir patiems specialistams reikalingos informacijos perkelta į elektroninę erdvę, todėl tai leis palaipsniui atsisakyti popierinių dokumentų. Projekto metu kartu su ekspertais peržiūrėti ir tobulinti strateginio planavimo dokumentuose naudojami vertinimo kriterijai sudaro galimybes pagerinti veiklos rezultatų informacijos kokybę, o suorganizuoti mokymai – sustiprinti valstybės tarnautojų analitinius gebėjimus.

VEIKLOS REZULTATYVUMO IR EFEKTYVUMO VERTINIMAS

Vykdant VORT antrąjį etapą sukurtos naujos programų vertinimo ir funkcijų peržiūros sistemos. Jos sudarys sąlygas priimti racionalius (įrodymais ir analize pagrįstus) valdymo sprendimus reaguojant į besikeičiančius aplinkos pokyčius – mažėjančius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, naujų IT sprendimų diegimą ir naujus valdžios institucijoms keliamus tikslus ir uždavinius.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo reglamentuota, kaip atlikti funkcijų peržiūras, taip pat nebuvo atsakingos institucijos, kuri koordinuotų funkcijų peržiūrų procesus. Naujai sukurtoje metodikoje bei jos taikymo rekomendacijose nustatyti funkcijų peržiūros procesai ir būdai. Pagal šią metodiką atlikus Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūras, bus sumažintas funkcijų dubliavimasis tarp institucijų ar jų viduje, racionalizuotas jų pasiskirstymas, sutaupytos ir racionaliai paskirstytos valdymo išlaidos, padidės institucijų veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas. Funkcijų peržiūros procesus koordinuojančia institucija paskirta Vidaus reikalų ministerija.
Pagal naujai parengtą biudžeto programų vertinimo metodiką atliekami nuoseklūs vertinimai skatins nuolat tobulinti programas, o tai didins institucijų veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą, atsakomybę ir atskaitomybę. Vertinant programas bus galima atsakyti į tokius klausimus kaip „kaip padidinti veiklos efektyvumą“, „kaip pasiekti geresnių rezultatų“, „kokiomis kryptimis reikia tobulinti veiklą“ ir pan. Sukurta naujoji programų vertinimo sistema skatins domėtis ne tik „absoliučiais“ rezultatais, bet nuolat vertinti kaip keičiasi visuomenės poreikiai ir galvoti kaip pagerinti veiklą. Tokiu būdu spendimų priėmėjams valstybės tarnautojai galės pateikti patikimą ir įrodymais pagrįstą informaciją. Programų vertinimo koordinuojančia institucija paskirta Finansų ministerija.

GERESNIS REGLAMENTAVIMAS

Vykdant trečiąjį VORT etapą buvo tobulinama sprendimų poveikio vertinimo sistema. Nors Vyriausybei teikiamų sprendimų projektų išankstinis poveikio vertinimas yra privalomas nuo 2003 metų, tačiau jis daugeliu atvejų buvo atliekamas formaliai. Viena iš priežasčių – teisės aktų projektų gausa, dėl ko kentėjo vertinimų kokybė. Siekiant kokybiško poveikio vertinimo atlikimo ir laikantis proporcingumo principo, numatyta giliau analizuoti tik prioritetinius, t.y. svarbiausius, sudėtingus ir, paprastai, brangiai kainuojančius, sprendimus. Siekiant palyginti teigiamą ir neigiamą sprendimų alternatyvų poveikį, bus atliekama sąnaudų-naudos analizė arba sąnaudų-efektyvumo analizė. Poveikio vertinimo rezultatai, atlikus jų kokybės vertinimą, bus pristatomi Vyriausybei, kuri ankstyvoje stadijoje galės nuspręsti, ar apskritai reikalingas vienoks ar kitoks teisinis reguliavimas, kokios jo įgyvendinimo sąnaudos ir nauda, kokia administracinė našta ūkio subjektams bei valstybės biudžetui.
Paminėtina, kad iki šiol Lietuvos teisėkūroje nebuvo reglamentuotas jau įgyvendinamų sprendimų poveikio baigiamasis vertinimas, o buvo vykdoma tik tam tikrų teisės aktų įgyvendinimo stebėsena, nesigilinant į padarinius. VORT projekto metu parengti metodiniai dokumentai, kurie padės įvertinti sprendimų teigiamas ir neigiamas pasekmes gyventojams, verslui ir kitoms organizacijoms. Vertinimo rezultatai bus naudojami Vyriausybei priimant įrodymais pagrįstus sprendimus dėl norminių teisės aktų tobulinimo: duomenys apie faktinį politikos priemonių poveikį ir jų sąnaudas leis parinkti geresnes tikslų įgyvendinimo priemones ir efektyviau jas įgyvendinti. Poveikio vertinimo išvados taip pat naudingos siekiant atsiskaityti piliečiams dėl valdžios institucijų priimtų sprendimų pasekmių.

*****************************

VORT veiklos įgyvendintos įvertinant bendrą šiuo metu vykdomų viešojo valdymo reformų kontekstą ir atsižvelgiant į Vyriausybės prioritetus. Pasirinkti sprendimai sudaro sąlygas panaudoti ir pritaikyti VORT projekto rėmuose sukurtus įrankius besikeičiančiame sprendimų priėmimo ir politikos formavimo procese. Jie leis:
- sumažinti administracinę naštą verslui, piliečiam ir viešojo sektoriaus įstaigoms;
- padidinti viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą ir rezultatyvumą;
- pagerinti pokyčių valdymą ir padidinti valstybės tarnautojų atsakomybę už rezultatus.